Lietuviškų daržovių derlių šiemet mažina ne tik gamta, bet ir darbo jėgos stoka
Pastarųjų dienų liūtys ir kruša skirtinguose Lietuvos regionuose daržovių augintojus paveikė nevienodai. Vienuose rajonuose didžiausius nuostolius sukėlė gausūs krituliai, kituose – kruša, todėl bendra situacija labai priklauso nuo konkretaus ūkio ir vietovės.
Kėdainių rajono ūkininko Virgilijaus Kuprevičiaus ūkyje gausūs lietūs kol kas tiesioginių didelių nuostolių nepadarė. Vis dėlto užsitęsusi drėgmė ir staigus oro atšilimas sudarė itin palankias sąlygas plisti ligoms. Kopūstų pasėliuose jau pastebėtas puvinys, o morkose – grybelinės ligos. Dėl sparčiai plintančių ligų ūkininkai bus priversti operatyviai reaguoti ir naudoti daugiau augalų apsaugos produktų, kad pavyktų sustabdyti ligų plitimą bei išsaugoti kuo didesnę derliaus dalį. Tai neišvengiamai didins ir produkcijos savikainą.
Kelmės rajono ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje lietaus padariniai jau yra akivaizdūs – dėl užmirkimo žuvo apie 2 ha kopūstų, 3 ha bulvių ir 5 ha burokėlių. Nors bendri nuostoliai kol kas nėra kritiniai, dalis derliaus jau prarasta.
Didelių nuostolių patyrė ir Šiaulių rajono ūkininkas Julius Šateika. Per septynias paras jo ūkyje iškrito daugiau kaip 70 mm kritulių, o pasėlius papildomai nusiaubė kruša. Ji pažeidė apie 58 ha svogūnų – praktiškai neliko sveikų laiškų. Per pažeidimus sparčiai plinta ligos, svogūnai lėčiau vystosi ir bręsta, todėl tikėtina, kad derlius bus mažesnis. Tikslų nuostolių mastą įvertinti dar anksti, tačiau jau dabar aišku, kad krušos padariniai bus reikšmingi.
Dar sudėtingesnė situacija Joniškio rajono ūkininko Vincento Lataičio ūkyje. Kruša visiškai nukapojo apie 45 ha svogūnų laiškų. Šiuo metu dar neaišku, ar augalai sugebės atauginti lapiją ir suformuoti kokybišką derlių, todėl galutinės pasekmės paaiškės tik vėliau. Vis dėlto yra reali rizika, kad dalis svogūnų derliaus bus prarasta.
Svarbu pabrėžti, kad liūtys, kruša ir kitos gamtos stichijos nėra vienintelė priežastis, dėl kurios šiemet gali sumažėti lietuviškų daržovių derlius. Ne mažesnį iššūkį kelia ir sezoninių darbuotojų trūkumas. Daugelyje ūkių, ypač ekologinių, kuriuose didelė dalis darbų atliekama rankomis, dėl darbuotojų stokos vėluoja ravėjimo darbai, o prasidėjus derliaus nuėmimui kyla rizika nespėti laiku nuimti užaugintos produkcijos.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atliktos narių apklausos duomenimis, vienam ūkiui šį sezoną vidutiniškai trūksta apie 10-15 sezoninių darbuotojų. Didžiausias darbo jėgos poreikis dar laukia artimiausiais mėnesiais, todėl situacija gali dar labiau komplikuotis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vertinimu, vien dėl sezoninių darbuotojų trūkumo ir laiku neatliktų darbų šiemet bus prarasta daugiau kaip 15 proc. lietuviškų daržovių produkcijos. Prie šių nuostolių dar prisideda liūčių, krušos ir kitų ekstremalių oro reiškinių padariniai, todėl bendri šio sezono derliaus praradimai bus dar didesni. Tikslų nuostolių mastą bus galima įvertinti tik pasibaigus sezonui, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šie metai daržovių augintojams yra ypač sudėtingi – derlių vienu metu mažina tiek nepalankios oro sąlygos, tiek kritinis sezoninių darbuotojų trūkumas. Tai reiškia, kad šiemet vartotojus gali pasiekti gerokai mažesnis kiekis lietuviškų daržovių.